Giedrė pripažįsta, kad tik prieš pusę metų išdrįso įsigyti naujas svarstykles iš svarstykles.com. Iki tol moteris naudojosi senomis, sugedusiomis, kurios visada rodydavo bent 4 kilogramais mažiau. Taip jai teko daryti bėgant nuo karčios realybės ir karčios tiesos – pripažinimo, kad gyvenant Anglijoje tikrai labai augo svoris.

Išvažiavo dirbti

Giedrė sako, kad visada buvo linkusi į apkūnumą ir niekada nebuvo taip,kad su didele laime šoktų ant svarstyklių. Su svarstyklėmis visada virdavo savotiška kova – arba jos laimi, arba ji. Todėl jai labai nepatikdavo, kai kitos merginos tiesiog bet kada, net ir prisiriję vėlų vakarą, lipdavo ant svarstyklių ir nebijodavo ten kažką pamatyti. Giedrė visada bijojo. Išvažiuodama vasarai dirbti į fabriką, ji slapta vylėsi, kad grįš iš ten kažkiek sulieknėjusi. Juk puikiai žinojo – dirbant tokiomis sąlygomis ten turėtų būti tikrai sunku, ir ji ji turėtų neblogai sulieknėti. Deja, realybė parodė, kad yra kitaip.

Pigus skanus maistas padarė savo

Nors darbas fiziškai iš tiesų alino ir ji krisdavo į lovą vos pasikeldama po kiekvienos darbo dienos, tačiau kiti dalykai jai privertė dar labiau storėti. Visų pirma, tai taupymas. Tada, kai taupai, perki pigiausią maistą. Kaip ir dauguma emigrantų, ji ten norėjo tiesiog kuo daugiau užsidirbti. Daug žmonių, atvykusių vasarai, sugeba dirbti iš visų jėgų susispaudę – neleisdami pinigų niekam kitam. Taigi, dirbant tokiomis sąlygomis, ji galėdavo pagaminti nemažus pinigus, ir ten juos uždirbdama tikėtis geriausio. Tačiau dėl to tekdavo pirkti pigų maistą. O pigus maistas dažniausiai būdavo miltinis. Keksiukai, sausainiai, biskvitai… Tai skanumynai, kuriais gali pasigirti Anglija, tačiau kurių pavalgius labai greitai būni panašus į pingviną. Giedrę tiesiog sužavėjo tokia asortimento gausa ir tai, kaip skanu ten viskas būdavo.

Grįžusi ilgai metė svorį

Taigi, neturėdama laiko normaliai papietauti, pasigaminti kažką sveiko, visada būdama mirtinai pavargusi, Giedrė galiausiai priėjo tokį gyvenimo būdą, kuris ją tik dar labiau pastorino. Jai priaugo apie 10 kilogramų, o grįžus į Lietuvą jokie drabužiai jau jai netiko kaip anksčiau. Visi buvo per maži, ankšti, spaudžiantys ir niekam jau netinkantys. Ant svarstyklių ji nesiryžo lipti gal mėnesį. Vėliau, sužinojus rodiklius, pamažu atsikratė turimo antsvorio, tačiau su tikrai didelėmis pastangomis, nes kitaip nebūtų išvis pavykę svorio pajudinti ir ledai nebūtų pajudėję, ir svarstyklės niekadnebūtų parodžiusios tiesos.